Gilios aludarystės tradicijos Ukmergės krašte gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. VILKMERGĖ- senasis Ukmergės pavadinimas.

Pasak legendųų, senovėje šioje vietoje stovėjusi pilis, kurioje gyveno visoje apylinkėje žinoma žynė, laikiusi prijaukintą vilką. Žmonės ją vadino vilko merga, t.y. vilkmerge, nes žynė iš vilko buvo perėmusi jo drąsą ir stiprybę. Neveltui ir alus buvo pavadintas VILKMERGĖS vardu.

Toks alus pirmą kartą buvo išvirtas dar šimtmečio pradžioje Ukmergės valsčiuje, Mielionių kaime gyvenusio ūkininko Juozo Čivilio. Jis dar 1905 metais gavo caro leidimą turėti alaus daryklą (t.y. laikyti bravorą) ir daryti alų.

Nenuostabu, kad legendų apipintame krašte atsirado įmonė, kuri sumanė atgaivinti šio krašto aludarystės tradicijas. 1993 m., įsigijus nedidelę alaus virimo įrangą bei subūrus gerai šio puikaus gintarinio gėrimo gamybos subtilybes išmanančius įmones, netoli Ukmergės buvo įkurta lietuviško kapitalo uždaroji akcinė bendrovė VILKMERGĖS ALUS.

Tų pačių metų spalio mėnesį pagal seną krašto alaus receptą, naujojoje gamykloje buvo išvirtas pirmasis VILKMERGĖS alus. Iš pradžių tikrasis lietuviškas alus buvo tiekiamas į barus ir kavines, kur kiekvienas galėjo įsitikinti putojančio gėrimo iš statinės kokybe.

Aukštos kokybės ir puikaus išskirtinio skonio alus, išvirtas pagal krašto aludarystės tradicijas buvo pripažintas plataus alaus žinovų rato. Per vienerius metus šio alaus paklausa taip ūgtelėjo, jog nepakako turimų 600000 litrų per metus pajėgumų. Teko plėsti ne tik alaus daryklos pajėgumus, bet ir pačią gamyklą. Stabili alaus iš statinės kokybė iššaukia nuolatinį poreikio augimą, todėl 1998 metais buvo išvirta 3200000 litrų tradicinio lietuviško alaus (net 5 kartus daugiau nei 1995 metais).

Rinkos plėtra ir nuolatinis noras kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius reiškia tai, kad šiandien VILKMERGĖS alaus iš statinės galima paskanauti ne tik Lietuvos baruose ir kavinėse, bet ir įsigyti parduotuvėse. Jūsų patogumui - alus ir stiklinėje, ir plastikinėje, ir skardinėje taroje.